Svajonių danguje, šokdami nuo vieno baltapūkio debesies ant kito, stvarstomės minties – kaip nepaklysti, kaip nepaslysti ir tvirtai atsistoti ant kojų suaugusiųjų žemėje. Vienas iš svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime yra teisingas profesijos pasirinkimas.

     Grožis ir gėris, šypsenos, spalvos, svaiginantys kvapai, gyvenimo džiaugsmo purslai – tai, kas mane žavi, štai kieno apsupty norėčiau praleisti kiekvieną savo darbo valandą. Sakote – neįmanoma? O ne, Jūs neteisūs! Aš noriu būti (ir būsiu!) floristė. Nuo vaikystės mane žavi gėlės, pirmąją gyvenimo puokštę suskyniau tikrai anksčiau nei pradėjau kalbėti (beje, tai buvo švelnučiai, mieli, gelsvom šypsenėlėm viliojantys močiutės daržo braškių žiedai). Mieliausias mano prisiminimas – vasarą išbraidytos vaikystės kaimo pievos, tyliai vilnijančios pastelinių spalvų melodijom.

     Didžiausias mano pomėgis - puošti namus. Kiekvienai šeimos šventei aš savo rankomis kuriu įvairiausias kompozicijas. Mėgstu dirbti ir su ką tik skintomis, ir su džiovintomis gėlėmis. Kurdama stengiuos įsiklausyti gėlių kalbą, jos pačios man pasako, kas ir kaip dera. Taąiau taik intuicija. Mokydamasi floristės specialybės trokštu įgyti žinių ir įgūdžių, padėsiančių man tapti tikra profesionale. Svaigsta galva vien nuo minties, kad mano rankų šilumos sušildytos, fantazijos nuspalvintos žydės žmonių šventės, kad galbūt kada nors nusišypsos mano sukurtos smulkmenėlės pradžiuginta nuliūdusi širdis...